„Jaunimo linija” visą parą
2020-03-24


„Jaunimo linijai“ ir toliau galima prisiskambinti visą parą veikiančiu nemokamu telefonu  8 800 28888, parašyti elektroninį laišką ar bendrauti pokalbiais internetu darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 18 iki 22 val.

Rašyti laiškus galite - https://www.jaunimolinija.lt/lt/pagalba/ 

 

Kaip pasirūpinti savo psichine sveikata karantino ir pandemijos metu.

Mes visi mėgstame apibrėžtumą, norime žinoti, kas ir kada vyksta, ir laiku pastebėti tai, kas gali kelti pavojų. Kuomet situacija neaiški ar joje nesijaučiame saugiai, natūralu, kad jaudinamės ir patiriame stresą. Ši mus apsaugoti skirta reakcija gali kelti ir sumaištį, ypač jei aplink tvyro neapibrėžtumas, o mus pasiekia skirtinga informacija.

Nerimas kyla iš jausmo, kad situaciją turėtume kontroliuoti, bet iš tiesų to padaryti negalime. Šiuo metu daugelis mūsų esame sunerimę dėl COVID-19, dar žinomo kaip Korona virusas. Galime jaustis bejėgiais dėl to, kas gali nutikti šiandien ar ryt, nerimauti dėl ateities. Šis netikrumas taip pat gali būti susijęs ir su kitais mūsų gyvenimo aspektais arba patirtimi praeityje, kuomet nesijautėme saugiai, o artima ateitis atrodė neapibrėžta.

Tokios situacijos gali turėti įtakos ir mūsų psichinei sveikatai. Ne visada žinome ar suprantame, kas vyksta aplinkui, tad kylančios emocijos gali būti aštresnės nei įprasta: pyktis, liūdesys, beviltiškumas. Galite pastebėti, kad į aplinką reaguojate jautriau už kitus, o gal apskirtai norite atsiriboti nuo aplinkos dirgiklių.

Susiduriantys su psichinės sveikatos iššūkiais gali jausti niūresnes emocijas, apatiją ar nenorėti atlikti įprastus kasdienius darbus. Svarbu suprasti, kad šiuo laikotarpiu nesame tokie bejėgiai, kokiais jaučiamės. Visada galime pasirinkti, kaip reaguosime.

Štai kelios rekomendacijos, kaip pasirūpinti emocine sveikata šiuo įtemptu laikotarpiu:

Atskirkite, ką galite kontroliuoti ir ko ne. Pagalvokite apie tuos dalykus, kurie priklauso nuo jūsų ir nukreipkite savo dėmesį į juos. Plaukite rankas. Priminkite apie tai kitiems. Vartokite vitaminus. Ribokite jus pasiekiančią, ypač neigiamą, informaciją.  Rinkitės tik patikimus informacijos kanalus.

Užsiimkite tuo, kas suteikia saugumo jausmą. Nelyginkite savęs su kitais, nes veikla, kuri ramina kitus, nebūtinai gali tikti jums. Jei apribojote bendravimą su kitais, pagalvokite, ar šis sprendimas sąlygotas noro apsaugoti save ar jį sukėlė jūsų emocinė būklė.

Išeikite pasivaikščioti, būkite gamtoje – geru oru tai puikus būdas gauti vitamino D, pakvėpuoti grynu oru. Be to, lengva mankšta ar pasivaikščiojimas padeda ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Tik nepamirškite laikytis saugaus atstumo.

Gyvenkite dabartimi. Nerimas didėja galvojant ne tik apie tai, kas vyksta šiuo metu, bet ir svarstant, kas gali nutikti ateityje. Kai pradedate nerimauti dėl to, kas dar nenutiko, mintimis persikelkite į dabartį. Įvardinkite sau, ką matote, užuodžiate, kokį skonį jaučiate – sąmoningumo praktika ir pratimai gali padėti jaustis saugiau, kuomet atrodo, kad situacijos nekontroliuojate.

Bendraukite ir kreipkitės pagalbos – neužsidarykite savyje ir kalbėkitės apie savo jausmus su tais, kurie jums artimi ir kuriais pasitikite. Jei nerimas stiprus ar emocinė būklė blogėja, kreipkitės pagalbos į psichinės sveikatos specialistus. Tikrai neprivalote likti vieni su savo mintimis ir jausmais – dalinkitės jais su tais, kurie gali padėti.

Taip pat primename Korona viruso bendrosios linijos telefono numerį 1808.

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra