Naujiena

Kaip atgaivinti senamiestį ir padaryti jį patrauklų

Ukmergė turi vieną iš septynių Lietuvos senamiesčių, kuris yra miesto širdis ir gali tapti traukos vieta ne tik miestiečiams, bet ir svečiams. Tačiau kol kas taip nėra – senamiestį reikia tvarkyti, kurti jame naujus objektus, padaryti patrauklų ne tik vietos gyventojams, bet ir atvykstantiems. Tai viena priemonių įgyvendinti savivaldybės 2021–2027 metų viziją – istorinę atmintį puoselėjantis kraštas Lietuvos kryžkelėje, kuriame patogu ir sveika gyventi, verta investuoti ir kurti ateitį.

Siekiant įgyvendinti šią viziją Ukmergė kartu su dar septyniais Europos miestais iš Ispanijos, Kroatijos, Graikijos, Bulgarijos, Lenkijos, Italijos, Danijos nuo 2020 metų pradžios dalyvauja Urbact-Kairós programoje. Tai galimybė senamiestį, turintį istorinių ir kultūrinių vertybių, paversti modernia ir šiuolaikine miesto vieta. Sudaryti galimybę kurti naujas darbo vietas, paversti senamiestį patrauklia vieta tiek Ukmergės lankytojams, tiek gyventojams. Šis projektas baigsis 2022 metų rugpjūčio mėnesį.

Dalyvaudama projekte Ukmergė siekė 50 ha ploto senamiesčiui parengti integruotą veiksmų planą – senamiestį padaryti prestižine vieta su „gyvomis“ gatvėmis ir turintį sumanią miesto bendruomenę.

Kad įgyvendintų šiuos planus, iš 20 įvairių sričių atstovų (verslininkų, menininkų, architektų ir t. t.) buvo sudaryta Vietos veiklos grupė. Papildomai sukurta ir iniciatyvinė, projektus ir suplanuotas bei planuojamas veiklas koordinuojanti, grupė.

Projekto įgyvendinimo metu vyko daug susitikimų, kuriuose dalyvavo ir miesto bei rajono gyventojai – diskutuota, aptartos senamiesčio raidos galimybės, svarstyta, ką galima padaryti su šiuo metu tuščiomis senamiesčio erdvėmis. Pavyzdžiui, su skveru Kęstučio aikštėje ar erdve, kur kažkada stovėjo apžvalgos ratas. Projekto entuziastai lankėsi užsienyje, su užsienio kolegomis aptarė dabartinę situaciją ir jos raidą.

Vieną vasaros dieną projekto organizatoriai projekto dalyvius ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narius pakvietė į kelionę po senamiestį – geriau susipažinti su unikaliais jo objektais, senamiesčio galimybėmis. Kelionės dalyviai net keturias valandas vaikščiojo po senamiestį, susipažino su pastatų ypatybėmis, architektūra, jos raida. Tuo neapsiribota – susipažinta su senamiestyje įsikūrusiais verslais ir parduotuvėmis, bendrauta su gyventojais, išklausytos jų problemos, aptarti gyvenimo senamiestyje ypatumai.

Diskutuojant, aptariant ir stebint padėtį išsiaiškintos problemos. Pirmiausia, tai nepatogi tarpmiestinio susisiekimo sistema, patogaus susisiekimo su kitais miestais stygius. Dėl viešojo transporto stokos, žmonės važiuoja mašinomis, susidaro spūstys, reikia vis daugiau naujų parkavimosi vietų.

Senamiestis vakarais tuščias – jauniems žmonėms čia nėra ką veikti. Pastebima, kad mieste mažėja jaunimo – jie įgyja diplomus, gauna darbą ir į Ukmergę negrįžta, nors Ukmergės pramonei ypatingai reikia jaunų talentų. Jie čia pasigenda veiklos, o greitas susisiekimas ir trumpi atstumai nėra reikšmingas faktorius. Jaunų žmonių trūkumą lemia ir tiesioginių užsienio investicijų stoka.

Nustatyta, kad senamiestis nepatogus dideliems ar mažesniems renginiams. Tai lemia sunkus privažiavimas, akmenimis grįstos gatvės, erdvių, kur gali susiburti didesnė publika, trūkumas.

Rajone nėra turizmo vizijos ir strategijos. Turistai dažniausiai čia atvyksta vieną kartą ir nemato priežasčių grįžti. Taip pat nėra bendros senamiesčio vizijos – nesutariama, ko reikia senamiesčio atgaivinimui, kas patiktų ir tiktų Ukmergės gyventojams, savivaldybei, verslams, kuriantiems ir dirbantiems senamiestyje.

Problemos nustatytos ir jas reikia spręsti. Todėl numatyta veiksmų seka, kaip reikia realizuoti senamiesčio gaivinimo planą, kad jis taptų patrauklus ir įdomus ne tik miesto svečiams, bet ir patiems ukmergiškiams.

Tai įmanoma padaryti tik su bendruomenės pagalba, su jos patarimais ką, kur ir kaip daryti. Savivaldybė turi turėti patikimą pilietinį partnerį. Juo turi tapti senamiesčio bendruomenė ir taip pat įnešti savo indėlį – mokytis reikšti mintis, domėtis ir tinkamai įsitraukti. Urbact-Kairós Vietos veiklos grupė jau žengia pirmą žingsnį naikindama bendradarbiavimo tarp savivaldybės ir bendruomenės dalyvavimo spragą, tačiau siekiant tinkamos ir efektyvios sistemos sukūrimo, laukia dar daug darbų.

Senamiesčio teritoriją reikia padaryti gyvybingą – aktyviau organizuoti renginius, gatvės pasirodymus, skatinti kultūrines veiklas, sąmoningai naudoti centrinę miesto dalį, plėtojant kūrybinę ir žiniomis grįstą ekonomiką. Senamiesčio erdvės gyvybingumo didinimas patiks ne visiems – senosios kartos ar ramesnį gyvenimą mėgstantiems senamiesčio gyventojams papildomas triukšmas, judėjimas ir vibracijos nebus priimtini. Tai taip pat yra vienas iš iššūkių, dėl kurių reikės susitarti.

Būtina sukurti pasididžiavimo senamiesčiu jausmą ir jam suteikti ambiciją – istorinį Ukmergės senamiestį paversti prestižiškiausia Ukmergės vieta gyventi ir kurti. Sukurti vietą, kurią pakankamai lengva pasiekti ir nesinori iš jos išvažiuoti.

Ukmergė ir jos gyventojai pasižymi gebėjimu pasakoti ir įvairiems objektams kurti istorijas. Vis dėlto, Ukmergė vieningo įvaizdžio neturi. Ukmergiškiai jį mato kitaip – labiausiai didžiuojasi akmeninėmis gatvėmis, arka, kitais mažais architektūros elementais, Ukmergės vardu ir jo kilme.

Ateityje planuojama sukurti senamiesčio pastatų pasus. Nors Ukmergėje yra 22 objektai, įtraukti į kultūros vertybių registrą, tačiau pastatų pasai bus kuriami visiems pastatams, esantiems senamiesčio teritorijoje. Pase bus ši informacija: trumpas erdvės konteksto aprašymas; atitinkamų teisės aktų sąrašas; statybos darbų techninė specifikacija (kaip tvarkytis su medžiu, mūru, metalu ir kt.); istoriniai faktai (kas gyveno, kada pastatytas, koks pastato išskirtinumas). Šio paso kūrimas bus skirtas išskirtinai tik senamiesčio teritorijoje – Vilniaus gatvėje, Kęstučio aikštėje, Pakalnės gatvėje esantiems kultūros paveldo pastatams.

Tai daryti paskatino, kai Kairós projekto metu atliktos apklausos atskleidė, jog miestiečiai pripažįsta, kad pastatai yra svarbiausias senamiesčio elementas. Ši iniciatyva taip pat padės išsklaidyti mitą, jog senamiesčio teritorijoje veiksmai, susiję su infrastruktūros tvarkymu, nėra galimi.

Viena krypčių įgyvendinant projekto vizijas yra gebėjimų stiprinimas kavinių darbuotojams – klientams pasakojant įdomias ir įtraukias senamiesčio istorijas, atskleisti lankytinų objektų paslaptis ir išskirtinumą. Ši mažo masto iniciatyva prisidės ir prie bendruomeniškumo kūrimo bei didesnio žmonių įsitraukimo. Šiais mokymais Ukmergė gali išspręsti vieną iššūkių – turizmo laiką prailgins kavinių darbuotojai, kurie dirba ilgiau.

Dar viena kryptis – suvenyrai, sujungiantys senamiesčio skonį ir kvapą. Projekto įgyvendinimo metu buvo aptarta, kas ir ką turėtų veikti, kad išgarsintų mūsų senamiestį, ir kaip sukurti „gyvą“ aplinką.

Apžvelgiant konkrečius sprendimus, orientuojantis į Kairós modelį, reikia skirti dėmesį valdymui, erdvėms, ekonomikai, patrauklumui ir socialiniam prieinamumui. Vienas modelio elementas – augantis gyventojų, norinčių atnaujinti nekilnojamąjį turtą senamiestyje, skaičius, bei verslo investicijos į senamiesčio pastatų atnaujinimą.

Pasiūlymų kuriant senamiesčio atgaivinimo planą buvo įvairių. Pavyzdžiui, kurti kasmėnesinį nemokamą bukletą apie Ukmergės architektūrines-urbanistines vertybes, parengti ir platinti rekomendacijas senamiesčio pastatų savininkams, inicijuoti finansinės pagalbos mechanizmą tinkamam pastatų valdymui, bendradarbiaujant su Ukmergės technologijų ir verslo mokykla parengti trumpalaikę programą įvairiems tradicinių pastatų valdymo bei remonto specialistams ruošti, įsteigti savivaldybės apdovanojimą už investicijas į kultūros objektų atkūrimą senamiestyje, nustatyti Smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondo finansavimo prioritetus, kurie atlieptų senamiesčio gaivinimo poreikį, reklamuoti Ukmergės rajono savivaldybės paskelbtus architektūros idėjų konkursus plačiau, parengti Ukmergės paveldo turizmo planą ir dar daug kitų veiklų.

Paskutinis vizitas į Lenkiją pateikė informacijos apie senamiesčio tvarkymo būdus. Apie tai papasakojo vienas projekto vadovų, Ukmergės rajono savivaldybės vyr. architektas Artūras Sakalauskas.

Jis minėjo, jog galima išplėsti ar išvystyti senamiestį, kad labiau atsiskleistų jo potencialas. Ukmergės senamiestyje šalia gatvių galima sukurti 15–30 minučių automobilių sustojimo vietas ir taip skatinti verslus kurtis palei pagrindines gatves. Arba eismą galima nukreipti į aplinkkelį – tada mieste gyvenimas bus ramesnis, tačiau neliks galimybės gauti papildomų pajamų.

Dar vienas pavyzdys, kurį sukūrė Ispanijos Larnakos miestas. Per 10 metų (2002-2012 m.) miestelyje buvo investuota 40 milijonų Eur. Buvo sutvarkyta visa infrastruktūra – keliai, praėjimai, apšvietimas ir t. t. Buvo tikimasi, kad atlikus šiuos darbus šis rajonas taps patrauklus, bet... tai neįvyko. Kalta nepakeista žmonių sąmonė – ten ir toliau gyveno asocialūs, neturintys noro integruotis į miesto gyvenimą, žmonės. Todėl peršasi išvada, kad kietos investicijos geros tada, kai jos apgalvotos – kokią tai daro įtaką ir ar tikrai tik tiek reikia? Galiausiai, kas bus sukurta sprendiniais (pvz., kam tvarkomos gatvės – pėstiesiems, dviratininkams ar vairuotojams? Kokia veikla vyks sutvarkytose erdvėse be pasisėdėjimo ar renginių miesto šventės laikotarpiu?..)

Tikėtina, jog požiūris į senamiesčio tvarkymą, jo pritaikymą turizmui ir miesto gyventojams būtų efektyviausias tik tada, kaip užaugs nauja gyventojų kartą, kai ji supras pasikeitimų svarbą ir reikšmę. Kai gyventojai supras, jog gyventi senamiestyje – tai gyventi miesto širdyje.

„Kairós“ projektas pabandė įsigilinti į tą vadinamąjį galimą scenarijų veiklų, kurias žinant ir norint įgyvendinti, tampa daug lengviau rasti būdus ir priemones, kaip senamiestį tvarkyti ir padaryti jį patrauklų.

Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus informacija

Dainiaus Vyto nuotrauka