Naujiena
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovai pristatė vandenilio ekonomikos vystymo planus
Rugpjūčio 2 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje vyko susitikimas su Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovais: inovacijų grupės vadovu Žilvinu Daniu bei minėtos grupės patarėju Daumantu Kerežiu. Susitikime taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas, Strateginio planavimo, ivesticijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Inga Pračkailė, Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas, Strateginio planavimo, ivesticijų ir verslo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Rugienius, UAB „Ukmergės autobusų parko" direktorius Alfonsas Prabišas bei jo pavaduotojas Rimvydas Olšauskas, UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kaselis bei UAB „Telepartner“ atstovas Gintautas Monkevičius.
2020 metų liepą išplatintoje Europos Sąjungos (toliau – ES) Vandenilio strategijoje konstatuojama, kad vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 metų siekiant ES klimatui neutralios ekonomikos. ES Vandenilio strategijoje taip pat numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius visoje Europoje.
Vandenilio plėtra Lietuvoje susidarys iš tokių etapų:
- Parengtas vandenilio technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje veiksmų planas;
- Parengta ir patvirtinta reikalinga teisinė bazė užtikrinanti žaliojo vandenilio plėtrą;
- Užtikrinta žaliojo vandenilio gamyba ir reikiamos infrastruktūros sukūrimas;
- Užtikrintas vandenilio technologijų integracijai ir plėtrai reikalingos ekosistemos palaikymas.
2020 metų lapkritį įsteigta Lietuvos vandenilio platforma, kurios tikslas – parengti ilgalaikę vandenilio strategiją ar gaires ir pasiekti vandenilio technologijų proveržį Lietuvoje.
Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės XVIII programą bus sukurtas vandenilio technologijų ir jų naudojimą skatinantis mechanizmas, ypatingą dėmesį skiriant vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir perdavimui į gamtinių dujų tinklus, pritaikant P2G (Power-to-Gas) technologiją.
Ministerijos atstovų pranešime buvo įvardytos problemos, su kuriomis susiduriama:
- Lietuvoje nėra gaminamas žaliasis vandenilis, nėra vieningos vandenilio technologijos plėtros strategijos ir vertės grandinės kūrimo krypčių pramonėje, transporte, energetikos sektoriuje;
- Nėra sukurtas arba nepakankamas valstybės subsidijų mechanizmas vandenilio plėtrai;
- Nėra išplėtota vandenilio infrastruktūra jo saugojimui, transportavimui;
- Nėra vandenilio ekosistemos plėtrai reikalingų kompetencijų, žinių, įgyjamų per mokslinius tyrimus, pilotinius projektus;
- trūksta mokymo programų ir specialistų.
Nepaisant esamų problemų, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane vandenilio panaudojimas energetikoje, pramonėje ir transporte yra įvardijamas kaip perspektyvi sritis.
Iki 2030 metų reikės beveik 1 milijardo eurų viešųjų ir privačiųjų investicijų.
2030-2050 m. investicijų poreikiai sieks 18,6 mlrd.
Vandenilio autobusai važinėja Europos miestuose – 2020 metais buvo 150 vandeniliu varomų autobusų. Susidomėjimas jais tik didėja – iki 2025 metų jau yra patvirtinti planai dėl 1200 autobusų. Vandenilio autobusai miestuose labiausiai tinka vidutiniuose ir ilgesniuose maršrutuose, didesniems keleivių srautams aptarnauti.
Vandeniliniai autobusai turi privalumų prieš elektrinius autobusus – gali nuvažiuoti ilgesnį atstumą, greitai papildomi kuru.
Susirinkimo gale dalyviai uždavė pranešėjams klausimų, aptarė elektrinių ir vandenilinių autobusų skirtumus ir pranašumus, diskutavo apie tokių autobusų naudojimo galimybes Ukmergės mieste.
Kadangi Ukmergės rajono savivaldybė aktyviai domisi vandenilio naudojimo galimybėmis savo viešoo transporto srityje, delegacija iš Ukmergės lankėsi vandenilinių ir elektrinių autobusų gamybos centre Bratislavoje. Daugiau apie vizitą skaitykite:
Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus informacija
