Naujiena

2023 m. Gegužės 3 d.

Maisto atliekų rūšiavimo lemtis - geranoriškų ukmergiškių rankose

„Dabar visos Lietuvos akys yra nukreiptos į Ukmergę: pasiseks šis maisto rūšiavimo eksperimentas ar ne?“, - sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius. Sėkmė bus matuojama skaičiais - iš bendro atliekų srauto ištraukti ryškiaspalviai maišeliai bus sveriami, vertinama rūšiavimo kokybė ir nauda.

Vertins priemaišų kiekį

Šią savaitę Ukmergės mieste prasidėjo maisto atliekų rūšiavimo eksperimentas, truksiantis šešis mėnesius. Gyventojams jau išdalinti oranžiniai maišeliai, į kuriuos turi būti atskiriamos virtuvės atliekos: naudojimui nebetinkami maisto likučiai, vaisių ir daržovių lupenos, arbatos bei kavos tirščiai, kambarinių gėlių liekanos, riebalais ir kitais maisto produktais suteptas popierius, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, maisto papildai.

Negavusieji galės šių maišelių pasiimti atvykę į Ukmergės miesto seniūniją, bendrovę „Ukmergės butų ūkis“ bei Ukmergės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Nors oranžiniai maišeliai su virtuvės atliekomis paklius į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, Vilniaus mechaninio biologinio atliekų (MBA) apdorojimo gamykloje jie visi iki vieno bus suskaičiuoti ir pasverti, tikrinami pagal nustatytą metodiką, įvertinant tinkamai išrūšiuotų bioskaidžių atliekų ir priemaišų santykį.

Kiekiai turėtų augti

Bus bandoma palyginti ir daugiabučių bei privačių namų gyventojų sugeneruojamus maisto atliekų kiekius, įvertinti skirtingų miesto mikrorajonų gyventojų rūšiavimo kokybę.

„Ukmergiškiams verta pasistengti - jų rūšiavimo sėkmė turėtų didžiulę įtaką atskiro maisto surinkimo plėtrai ne tik Vilniaus apskrityje, bet ir kituose regionuose. Tam nereikia ypatingų žinių - tik noro ir drąsos.

Nesitikime, kad gegužės mėnesį jau visi ukmergiškiai rūšiuos, bet birželį - liepą oranžiniuose maišeliuose surenkami atliekų kiekiai jau turėtų didėti. Jei nedidės, reikš, kad projektas šlubuoja.

Jei galiausiai paaiškės, kad priemaišų maišeliuose yra daugiau nei būtų renkant mišrias ir maisto atliekas atskirais konteineriais, teks pripažinti, kad projektas patyrė nesėkmę“, - sakė T. Vaitkevičius.

Sėkmės atveju, jei Ukmergė toliau rūšiuos naudojant oranžinius maišelius, bus ieškoma modernių būdų juos išdalinti gyventojams, pavyzdžiui, pastatant nuolat veikiančius, patogiai pasiekiamus tam skirtus maišomatus.

Supranta atliekų tvarkymo svarbą

Ukmergei šis iššūkis teko neatsitiktinai. Surenkamų atliekų kiekiai, aktyvi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės veikla, gerų daiktų dalinimosi stotelės „DĖK’ui“ populiarumas aiškiai rodo, kad ukmergiškiai supranta atliekų tvarkymo svarbą. Iniciatyvumo maisto atliekų rūšiavimo klausimu nestinga ir savivaldoje.

„Kai prieš trylika metų buvo įvedama rinkliava už atliekų tvarkymą, ne vienas piktinosi, tikino, kad apskritai neturi atliekų. Dabar tokių kalbų girdime nepalyginamai rečiau.

Pokyčių, kurie įvyko per tą laiką, neįmanoma nepastebėti. Sumažėjo šiukšlių viešose, neleistinosi vietose, rūšiuojančiųjų atliekas - daugiau nei nerūšiuojančių, sąmoningumas auga“, - vardino buvęs Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, aktyviai palaikęs šios idėjos įgyvendinimą.

Šimtaprocentinio maisto atliekų rūšiavimo jis neįsivaizduoja, sako, visada atsiranda tų, kurie nepritaria, principingai priešinasi bet kokiems pokyčiams.

„Tačiau nepalyginamai daugiau yra praktiškų, atsakingų, tvarkingų, pilietiškų žmonių, kuriems bus garbė su maisto atliekomis elgtis oriai - suteikti joms galimybę tapti kompostu ir grįžti į žemę vietoj to, kad didintų sąvartynų kaupus.

Viskas, ko tam reikia - įsiskaityti į lankstinuką ir nemesti į oranžinius maišelius atliekų, kurios nėra biologiškai skaidžios.

Tai - viena iš nedaugelio galimybių nedidinti rinkliavos už atliekų tvarkymą. Ji Ukmergės mieste stabili pastaruosius penkerius metus“, - pabrėžė R. Janickas.