Naujiena

Minime lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-metį

Minėjimas Seime

Lapkričio 17 d.  Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko minėjimas „Kartu kalboje ir valstybėje“, o  Seimo lankytojų centre atidaryta archyvinių nuotraukų paroda „Kalba turi Tėvynę“.

Minėjime gausiai dalyvavo šalies gimnazistai.  Tarp dalyvių ir ukmergiškiai – Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Želvos gimnazijų  mokiniai ir jų mokytojos. Taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė Dalia Ivaškevičienė  ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ingrida Krikštaponienė.

Apie lietuvių kalbos, tautos ir valstybės ryšį istorinėje perspektyvoje pranešimą skaitė istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, parodytas specialiai šia proga VLKK užsakymu D. Česėkaitės ir A. Sartanavičiaus sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“, apie lietuvių kalbos reikšmę kalbėjo LRT sporto komentatorius Rytis Kazlauskas, Vilniaus universiteto studentė  Mūza Olimpija Svetickaitė, viena inovatyviausių lietuvių kalbos mokytojų Vaida Ambrasaitė, pastaruosius dvejus metus populiariausiu lietuvių vaikų rašytoju išrinktas Tomas Dirgėla, tarptautinių apdovanojimų pelniusi aktorė Aistė Diržiūtė ir LRT kalbos ambasadoriumi vadinamas laidų vedėjas, filmų garsintojas Marijus Žiedas. Renginį vedė televizijos žurnalistas Paulius Skučas. Koncertavo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunieji smuikininkai.

 Ukmergės rajono savivaldybės I aukšto salėje veikia spausdinto žodžio paroda

1989, 1990-ųjų... rajono spaudos komplektai... Prieš ir po Nepriklausomybės atkūrimo... Keičiasi temos, aktualijos...
Laikraščiai – istorijos metraštininkai,  jie atspindi gyvenimą...
Puslapiai, kuriuose spausdinamos Valstybinės kalbos aktualijos, pažymėti žymekliais, ir jie šioje parodoje svarbiausi.
O visa kita..., pasak Martyno Mažvydo, „imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit“.

Istorija

1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“.

Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams. Tuo metu tai buvo neįtikėtinas įvykis – dar neatkūrus nepriklausomos valstybės, kalba jau įteisinama kaip valstybinė.

Iki tol nueitas ilgas kelias, kurio pradžia – gausiuose susirinkimuose, mitinguose išreikštas žmonių troškimas savo krašte turėti savo kalbą, ją išvaduoti iš rusų kalbos šešėlio. Nesibaigiantys masiniai mitingai ir žmonių užsidegimas valdžios atstovus privertė paisyti tautos lūkesčių ir reikalavimų.

Prasidėjo naujas valstybės gyvavimo laikotarpis: laukė daug darbų, atsivėrė platus veiklos laukas visiems, buvo sudėti svarbūs teisiniai pagrindai. Per pirmuosius 10 mūsų Tėvynės laisvės metų lietuvių kalba atsitiesė ir atgavo savo teises.

Parengė  Dalia Ivaškevičienė