Naujiena

Antrosios šeimos rūšiuotos atliekos
2024 m. Kovo 5 d.

Socialinio eksperimento dalyviai savaitę rašė šiukšlių dienoraštį: sukauptas atliekų kiekis nustebino

Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į atliekų rūšiavimo svarbą, gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pakvietė lietuvius prisijungti į socialinį eksperimentą. Vieną savaitę – tiek laiko eksperimento dalyvių buvo prašyta tęsti įprastą gyvenimo ritmą ir, naudojant naują edukacinį įrankį „Rūšiavimo ABC“, surūšiuoti savo šiukšles. Dalyviai taip pat buvo kviečiami fiksuoti per dieną sukauptų atliekų kiekį. Eksperimento rezultatai nustebino net organizatorius – dvi vilniečių šeimos per savaitę išmetė apie 6,5 kg maisto ir 6 kg mišrių atliekų, maždaug 0,5 kg popieriaus, apie 200 vnt. plastiko ir 13 vnt. stiklo atliekų.

Visos surinktos šiukšlės savaitės pabaigoje turėjo būti atitinkamai išrūšiuotos ir pašalintos į joms skirtus konteinerius: plastiko, popieriaus, stiklo arba mišrių atliekų. Asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė džiaugiasi, kad taisyklingai rūšiuoti atliekas dalyviams padėjo „Rūšiavimo ABC“ – naujas virtualus gidas, leidžiantis vos kelių mygtukų paspaudimu lengvai išsiaiškinti, į kurį konteinerį keliaus rankoje laikoma šiukšlė.

„Gidu naudotis išties paprasta – arba galima ieškoti atliekų pagal abėcėlę, arba naudotis paieškos langeliu, kuriame įvedamas atliekos pavadinimas ir vartotojas iškart sužino, kuriame konteineryje toji šiukšlė turėtų atsidurti“, – įrankio veikimo principą aiškina D. Ramanauskaitė.

Šiukšliadėžėse dominuoja plastikas ir maisto likučiai

Eksperimente dalyvavusi Auksės Šlapšinskaitės šeima, išvydusi vos per savaitę sukauptą šiukšlių kalną, lengvai krūptelėjo, tačiau pripažino pernelyg nenustebusi. Moteris tikina ir anksčiau atkreipusi dėmesį, kad jų namuose daugiausia atliekų visuomet sudarydavo plastikas bei įvairios maisto atliekos. Šįkart šeimos šiukšliadėžė su maisto produktų atliekomis svėrė beveik 5 kilogramus, o plastiko prisikaupė pilnas maišas.

„Nors esame paprasta šeima ir atrodo vartojame tik tiek, kiek būtina, bet vis tiek manau, kad plastiko mūsų šiukšlėse yra gerokai per daug. Tik nelabai matau būdų ar išeičių jo atsisakyti – viskas parduotuvėse yra pakuojama į plastiką“, – nusivylimo neslepia eksperimento dalyvė Auksė, kartu su vyru auginanti dvi mokyklinio amžiaus mergaites.

Tuo tarpu stiklo, popieriaus ar kartono gaminių, pavyzdžiui, kiaušinių dėžučių, Auksės šeima išmesti neskuba ir stengiasi juos panaudoti bent dar vieną kartą. Identiška situacija pastebėta ir Jūratės Tumasonienės  4  asmenų šeimoje – abiejų šeimų šiukšliadėžės greičiausiai užpildomos plastiku ir maisto likučiais, tačiau iš kitų medžiagų pagamintiems daiktams stengiamasi įkvėpti antrą gyvenimą.

„Jau seniai žinojau, kad plastikas yra visur ir jo yra daug, tačiau eksperimento pabaigoje tai dar labiau išryškėjo. Tikrai norėtųsi sakyti, kad plastiko sunaudoju mažiau nei iš tikrųjų arba kad turiu galimybę jį panaudoti antrąsyk, tačiau plastikas nėra stiklas – jo neišplausi, jam nesugalvosi kitos paskirties. Privalome jį rūšiuoti“, – įsitikinusi eksperimento dalyvė Jūratė.

Kur mesti kepimo popierių?

D. Ramanauskaitė primena, kad praėjusiais metais atlikta gyventojų apklausa parodė, jog atliekas griežtai išrūšiuoja tik 36 proc. šalies gyventojų, tačiau net ir jie dažnai susimaišo, kur derėtų mesti tam tikras atliekas. Todėl „Gamtos ateitis“ ir nusprendė sukurti „Rūšiavimo ABC“ – gidą, kuris pagelbės dvejojantiems dėl tinkamo konteinerio pasirinkimo. Abi socialiniame eksperimente dalyvavusios šeimos siekė pagerinti savo rūšiavimo įpročius, todėl mielai išbandė naują edukacinį įrankį.

Socialinio eksperimento dalyvė Jūratė tyrimo metu akimirkai suabejojo savo rūšiavimo įgūdžiais: jai iškilo klausimas, kur mesti panaudotą kepimo popierių. „Rūšiavimo abėcėlėje radau paaiškinimą, kad kepimo popieriaus nereikia mesti į popieriaus konteinerį – ten keliauja tik popierinės pakuotės ir makulatūra. Kepimo popierius nėra pakuotė, be to, jis padengtas tam tikru kepimui skirtu sluoksniu bei susitepė riebalais, todėl iškeliavo į mišrių atliekų konteinerį“, – dalinasi Jūratė.

Auksė taip pat pritaria, kad naujas edukacinis įrankis yra naudingas. „Nors nedariau grubių rūšiavimo klaidų, bet vieną pamoką tikrai gerai išmokau. Paprastas klausimas: „tai pakuotė ar daiktas?“ padeda lengviau susigaudyti, kur mesti vieną ar kitą atlieką. Tad po šio eksperimento į plastiko konteinerį nebemetu ne pakuočių, pavyzdžiui, rašiklių, flomasterių, žaislų ir pan.“, – atskleidžia Auksė.

Deja, dažnai manoma, kad į stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo konteinerius galima mesti visas iš šių medžiagų pagamintas atliekas, tačiau asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė D. Ramanauskaitė pabrėžia, kad tokie konteineriai yra skirti tik pakuotėms. Jeigu patys atsakymo nežinote arba vis dar kyla abejonių, D. Ramanauskaitė siūlo įsijungti „Rūšiavimo ABC“ – įrankį, kurį ne kartą naudojo socialinio eksperimento dalyviai.

Rūšiavimas – užkrečiamas

Auksės šeima šiukšles rūšiavo ne visada: esminis lūžis įvyko tada, kai šeima įsigijo šunį. Kasdienis pasivaikščiojimas po apylinkes privertė apsidairyti ir pamatyti liūdną realybę – beveik kiekvieną žingsnį lydi bet kur gulinčios atliekos, ypač plastikas. Ji pastebi, kad įvedus depozito sistemą, besimėtančių butelių, skardinių tikrai sumažėjo.

„Tik tada, kai pradėjome rūšiuoti, iš tikrųjų pamatėme, kiek daug plastiko suvartojame. Žinoma, gyvenant daugiabutyje, erdvės rūšiavimui šiek tiek maža, tačiau kai yra noro, sprendimai atsiranda patys. Net pasibuvę sodyboje vežame šiukšles namo ir išmetame jas į atitinkamus konteinerius“, – šypsosi Auksė. Jai norėtųsi, kad rūšiavimo konteinerių ar šiukšlių dėžių viešose vietose, pavyzdžiui, mokyklose būtų daugiau.

Jūratė prisimena, kad jos šeimą rūšiuoti paskatino vaikai. „Vaikams iš tikrųjų labai stipriai rūpi Žemė ir jos ateitis, todėl galiausiai visi prisijaukinome rūšiavimo įpročius. Pasirodo, rūšiavimas yra užkrečiamas – tą daryti paskatinome ir savo draugus bei gimines“, – nauju gyvenimo būdu džiaugiasi Jūratė.

Moters šeimą rūšiuoti įkvepia ir žinojimas bei realūs pavyzdžiai, kas pagaminama iš perdirbtų atliekų. „Žinau, kad iš perdirbto plastiko gaminama žaidimo aikštelių įranga, o iš perdirbto popieriaus – kiaušinių dėklai ir daugybė kitų gaminių. Apie tai reikia daugiau kalbėti – matant konkrečius, naujam  gyvenimui prikeltus daiktus, visi geriau suprasime rūšiavimo prasmę ir atidžiau tą darysime“, – įsitikinusi eksperimento dalyvė.

Asociacijos „Gamtos ateitis“ tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti skaidrią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą bei įgyvendinti visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais. Rūšiavimo ABC galima rasti čia https://gamtosateitis.lt/rusiavimo-abc/


Galerija