Naujiena

Storas sniego sluoksnis ant pastato pridaro nemenkos žalos: kada gali įlūžti namo stogas

Ant stogų storėjantys sniego patalai ne tik džiugina akį, bet ir verčia sunerimti dėl gyventojų bei jų turto saugumo. Draudikai ragina žmones nepalikti sniego dangos ant statinių, idant rytoj prasidėjus atodrėkiui ji nepažeistų stogo ar net pastato konstrukcijų.

 „Ne tik Skandinavijoje, bet ir Lietuvoje fiksuojame atvejus, kai nemaži kiekiai sniego kelia pavojų namų stogams – dėl didelio svorio jie gali sulinkti ir net įlūžti. Kada reikia griebti kastuvą ir pašalinti susikaupusį sniegą, galima pamatyti stebint sniego struktūrą. Lengvas ir purus sniegas yra mažai pavojingas, tačiau gulėdamas ant stogo jis drėksta ir sunkėja. Rūkas ir krituliai į sniegą geriasi kaip į kempinę, vanduo iš sniego niekur nepasišalina, todėl jo svoris didėja. Kai dieną sniegas tirpsta, o naktį vėl šąla, tuomet jis sluoksniuojasi ir gali pridaryti daugiausia žalos”, – pranešime spaudai sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Drėgnas sniegas – kaip tiksinti bomba

Jo teigimu, kai per parą iškrenta apie 20 cm sniego, būtina nedelsiant imtis sniego valymo darbų. „Kai matome, kad kieme reikia nukasti vidutiniškai dviejų dešimčių centimetrų sniego sluoksnį, svarbu žinoti, kad tuomet būtina pasirūpinti ir stogo švara. Esant tokiam sniego storiui, pasiekiama pavojinga riba, kai atsiranda stogo lūžimo grėsmė“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.

Pasak G. Norkaus, reikia nukasti sniegą ir nuo sutapdintų stogų, kurie yra horizontalūs, ir nuo abiejų šlaitinių stogų pusių.

Jei stogas nuvalomas tik namo priekyje, svoris tampa netolygus ir situacija dar labiau pablogėja.

 „Įlūžus privataus namo stogui, sugadinama ne tik jo konstrukcija, bet ir vidinė pastato apdaila. Griūnant stogui taip pat gali būti pažeidžiamos laikančiosios sienos, tuomet nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų“, – tvirtina G. Norkus.

Draudimo bendrovės atstovo teigimu, kai ant privačių ar daugiabučių namų susikaupęs sniegas ima težti – vanduo per konstrukcijas gali veržtis į vidų ir sugadinti turtą.

„Šąlant į sienų konstrukcijų plyšius patekęs vanduo jas ardo, veikiami temperatūrų skirtumo didėja mikroplyšiai. Nuo besikartojančių užšalimo ir atšilimo ciklų, pastatas irsta, pažeidžiama jo izoliacija arba pagrindinė statinio konstrukcija“, – aiškina pašnekovas.

Žmonės išmoko valyti sniegą

Draudikas pastebi, kad kasmet žalų dėl sniego slėgio Lietuvoje mažėja. „Gerėjančią situaciją lemia dvi priežastys – švelnėjantis klimatas žiemos mėnesiais bei žmonių atsakingumas ir jų įgytas įprotis nuvalyti sniegą ne tik kieme, bet ir nuo stogų“, – sako G. Norkus.

Jo teigimu, sniegas dažniausiai žalą padaro ūkinių pastatų stogams ir kitiems kieme esantiems pastatams – sandėliukams, šiltnamiams arba garažams. Apgadinami ir prie pastatų stovintys automobiliai, pasitaiko atvejų, kaip nuo krentančio sniego nukenčia ne tik daiktai, statiniai, bet ir žmonės. Nuo ilgainiui besikaupiančio sniego svorio taip pat įlūžta stogeliai virš durų, o prasidėjus atlydžiui dėl užsikimšusių lietvamzdžių vanduo prasiskverbia į pastatus ir apgadina namų apdailą.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuo stogo laiku nenuvalyta sniego danga kelia pavojų lietvamzdžių sistemai. „Sunkus, sudrėkęs sniegas gali nulaužti lietaus nuvedimo latakus ir lietvamzdžius privačiuose namuose“, – sako G. Norkus.

www.DELFI.lt informacija ir nuotrauka