Naujiena

„Tris daugiabučius buvo paprasčiau pastatyti nei pėsčiųjų viaduką…“

Lapkričio 16-ąją Ukmergės mieste esančioje Žiedo ir Deltuvos gatvių sankryžoje pradėti pėsčiųjų viaduko demontavimo darbai. Šis transporto infrastruktūros statinys iškilo maždaug prieš 35 metus. Jis buvo skirtas regėjimo negalią turintiems ukmergiškiams, kad jie galėtų savarankiškai pereiti tada gana judrią Žiedo gatvę ir pasiekti savo darbovietę – Deltuvos gatvėje įsikūrusį tuometinį Aklųjų kombinatą.

Deja, viadukas tarnavo gana neilgai – įmonė 1999 m. buvo uždaryta, neįgalieji neteko savo darbo vietų ir jiems nebeliko jokio reikalo ten keliauti.

Viadukas prarado pagrindinę savo funkciją, dėl kurios buvo pastatytas, tačiau neretai traukdavo išdykauti sumaniusius paauglius. Kartais jų žaidimai, kai iš viršaus į pravažiuojančius automobilius buvo mėtomi įvairūs daiktai, kėlė netgi pavojų...

Vilniečiui Leonui Kirkilovskiui, kuris nuo 1976-ųjų dvylika metų vadovavo minėtajam kombinatui ir rūpinosi šio viaduko statyba, prisiminimai apie tuos laikus kelia nostalgiją. Išgirdęs, jog viaduką suplanuota nugriauti, jis pripažino, jog dabar šis statinys Žiedo gatvei – tarsi šašas. Tačiau prieš kelis dešimtmečius viadukas daugiau nei šimtui ukmergiškių prilygo kone stebuklui.

Griovimo darbams duota savaitė

Kapitalinio remonto darbus sankryžoje vykdys UAB „Ukmergės keliai“. Pagal UAB „URBAN LINE“ parengtą techninį projektą bus demontuojamas pėsčiųjų viadukas, Žiedo ir Deltuvos gatvių sankryžoje įrengiama pastovi žiedinė sankryža su saugumo salelėmis, tvarkomi darbų zonoje esantys šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai bei rekonstruojamas gatvių apšvietimas.

Kaip „Gimtajai žemei“ papasakojo UAB „Ukmergės keliai“ projekto vadovas Robertas Paulauskas, šiam apie 16 metrų ilgio, turinčiam po 40 laiptelių į abi puses gelžbetonio statiniui demontuoti duota savaitė, iki lapkričio 22 dienos.

„Nuo ankstaus pirmadienio ryto Žiedo gatvės atkarpoje bus uždaromas eismas, pasiruošime ir prasidės griovimas. Konstrukcijos bus karpomos, betonas malamas“, – trumpai būsimus darbus apibūdino projekto vadovas.

R. Paulausko teigimu, viadukas, kaip ir bet kuris kitas infrastruktūros statinys, reikalauja nuolatinės priežiūros. Priešingu atveju jo būklė taptų avarine ir keltų pavojų aplinkinių saugumui: „Kadangi viaduku pėstieji nesinaudoja, jo savininkas, rajono savivaldybė, priėmė sprendimą statinį nugriauti.“

Projekto „Susisiekimo komunikacijų paskirties statinio Žiedo gatvės ir Deltuvos gatvės sankryžoje kapitalinis remontas, įrengiant žiedinę sankryžą, Ukmergės mieste“ darbų vertė – 782 tūkst. Eur. Nauja žiedinė sankryža, kaip teigė R. Paulauskas, turi būti paleista kitų metų vasarą.

Pastatė gamybinį pastatą

UAB „Liregus“ direktorius L. Kirkilovskis „Gimtajai žemei“ pasakojo, kad jis dirbti į Ukmergę atvyko 1976-ųjų pavasarį. Apsigyveno ką tik pastatytame Deltuvos gatvės 20-ajame name, kurio keturiasdešimt butų buvo skirta žmonėms su regėjimo negalia. Dauguma šių gyventojų dirbo Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Vilniaus aklųjų įmonėje, buvo namudinio baro darbuotojai.

„Nuo prigimties esu neramus žmogus, norėjosi plėsti gamybos apimtis, įdarbinti daugiau žmonių, tad sugalvojau tuomet laisvame žemės plote, esančiame tarp Deltuvos ir Žiedo gatvės, statyti gamybines patalpas. Geranoriškai padedant tuometei rajono valdžiai gavome sklypą ir Tarpkolūkinė statybos organizacija, kuriai vadovavo Vytautas Bakučionis, ėmėsi statybų. 1982 metais jau stovėjo stacionarus gamybinis pastatas. Jame buvo metalo apdirbimo ir plastmasės liejimo barai. Po poros metų kieme pasistatėme dar ir sandėlį“, – prisiminimais dalijosi buvęs LAD Vilniaus įmonės Ukmergės cecho viršininkas.

Pasak L. Kirkilovskio, Ukmergėje per palyginti trumpą laiką susiformavo ir dirbo puikus kolektyvas – maždaug pusė darbuotojų turėjo regėjimo negalią, jiems vadovavę specialistai daugiausia buvo sveiki žmonės. Dalis darbuotojų plušėjo Deltuvos gatvėje esančiame ceche, kiti buvo namudininkai – jie dirbdavo namuose, žaliavą jiems pristatydavo įmonės transportu, paskui išsiveždavo produkciją.

Liejo mazgus žiguliams

„Mums pavyko užmegzti tiesioginius ryšius su Rusijos Samaros srities Toljačio mieste esančia Volgos automobilių gamykla, kurioje buvo gaminami VAZ markės lengvieji automobiliai. Mes penkto ir septinto modelio žiguliams liejome du mazgus“, – pasakojo L. Kirkilovskas.

Anot pašnekovo, tuo metu Ukmergės ceche dirbo beveik pustrečio šimto miesto ir rajono gyventojų.

Cecho vadovo rūpesčiu Žiedo gatvėje buvo pastatyti trys daugiabučiai namai, kuriuose didžiuma butų skirta regėjimo negalią turintiems ukmergiškiams.

Kelionė į darbą kėlė papildomų rūpesčių

Pasak L. Kirkilovskio, ceche dirbusiems ir Deltuvos bei Žiedo gatvėse esančiuose daugiabučiuose gyvenantiems silpnaregiams bei akliesiems norint pasiekti darbovietę didžiuliu išbandymu buvo neseniai nutiesta ir gana judri Žiedo gatvė. Vadovas mena, kad regėjimo negalią turintys darbuotojai savarankiškai vieni jos kirsti neįstengdavo.

„Dažnai žmones į darbą turėjo palydėti namiškiai. Prie cecho dirbančiuosius pasitikdavome. Tai visiems kėlė papildomų rūpesčių. Tuomet kilo mintis pastatyti viaduką“, – sakė L. Kirkilovskis.

Prisiminęs tai buvęs cecho viršininkas neslėpė, jog tuomet nė nujausti negalėjo, kokių sunkumų kils įgyvendinant, rodos, tokį paprastą sumanymą.

Kadangi tai buvo nestandartinis statinys, jo negalėjo bet kuris architektas suprojektuoti. Po ilgų paieškų šio darbo ėmėsi valstybinio projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ Tiltų skyriaus vedantysis inžinierius, grupės vadovas Virgaudas Puodžiukas. Beje, jis per kelis dešimtmečius suprojektavo daug medinių, plieninių ir gelžbetoninių individualios konstrukcijos tiltų ir viadukų automobiliams ir pėstiesiems.

Kai projektas buvo ant stalo, prasidėjo statyba. Čia, pasak L. Kirkilovskio, jam daug padėjo tuometis Komunalinių įmonių kombinato viršininkas Vidmantas Juzėnas, be kita ko, turėjęs ir naudingų pažinčių. Su dėkingumu jis mini ir rajono Vykdomojo komiteto vadovus, su kuriais pavyko rasti bendrą kalbą.

„Padedant rajono valdžiai, architektui Arimantui Dumbrai, kitiems specialistams, viadukas iškilo gana greitai. Ši statyba sveikiems žmonėms didelių emocijų gal ir nekėlė. Bet turintiems regos negalią cecho darbuotojams šis statinys reiškė labai daug – jie galėjo savarankiškai, be niekieno pagalbos, pasiekti darbą ir iš jo parkeliauti į namus“, – pripažino L. Kirkilovskis.

Vis tik pašnekovas neslėpė, jog šio neįprasto objekto statyba pareikalavo ir jėgų, ir pastangų, ir užsispyrimo.

„Tris daugiabučius namus buvo paprasčiau pastatyti, nei pėsčiųjų viaduką per Žiedo gatvę“, – pusiau juokais sakė jo sumanytojas ir statytojas.

Neįgaliųjų integracija – ne skambūs žodžiai

Prisimindamas daugiau nei prieš tris dešimtmečius nuveiktus darbus L. Kirkilovskis ne kartą paminėjo, jog pasiekti gerų rezultatų padėjo puikus kolektyvas, šilti ir žmogiški tarpusavio santykiai.

„Dauguma mūsų buvome panašaus amžiaus. Kupini jėgų, noro dirbti. Patys kūrėme ir buvome susikūrę darbui palankią aplinką, ją puošė nemažai meniškų darbų. Mes visi kartu – regintys ir ne – drauge tvarkydavome aplinką, sodinome medelius, juos puoselėjome. Talkose vadovaudavo matantieji, o turintys regėjimo negalią jiems padėdavo, eidavo iš paskos. Puikiai menu, kaip 1982 metais sodindami įmonės teritorijoje ąžuolą po jo šaknimis padėjome įdėklą su pačių išdėstytomis įžvalgomis apie įmonės perspektyvas,“ – į praeitį mintimis nuklydo buvęs Ukmergės cecho vadovas.

Be gamybinės veiklos įmonėje vyko ir turiningas kultūrinis gyvenimas. Darbuotojai buvo susibūrę į du meno saviveiklos kolektyvus.

Deja, besikeičiančio laikmečio atneštos permainos regėjimo negalią turintiems žmonėms nebuvo palankios – 1999 metų pabaigoje LAD Vilniaus įmonės Ukmergės cechas baigė savo veiklą, čia dirbę žmonės liko be darbo.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Ukmergės rajono filialo pirmininkė Audronė Kreizienė sakė, jog organizacijai šiuo metu priklauso 116 miesto ir rajono gyventojų, dauguma jų – pensinio amžiaus.

Ukmergėje vienas viadukas liko

Nugriovus pėsčiųjų viaduką per Žiedo gatvę, vienas toks statinys Ukmergėje dar liks. Tai 2016-iais magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys avaringame ruože ties Žemaitkiemio sankryža kelių ir geležinkelių statybos bendrovės „Panevėžio keliai“ pastatytas svarbus infrastruktūros objektas – kol kas vienintelis pėsčiųjų viadukas per šią automagistralę. Jis ne tik pagerino eismo sąlygas tarptautinės svarbos kelyje, bet ir turi ambicijų vadintis vienu gražiausių susisiekimo infrastruktūros objektų. Vykdant statybos darbus įrengta daugiau kaip 2 kilometrai apsauginių kelio atitvarų, apie tūkstantį kvadratinių metrų pėsčiųjų–dviratininkų takų dangos, paklota 3 tūkst. metrų drenažo tinklų, apie tūkstantį metrų lietaus nuotekų tinklų, įrengta 0,5 kilometro betoninių latakų, įrengta 117 metrų ilgio gelžbetoninė atraminė sienelė. Perdangos konstrukcijos ilgis siekia 58 metrus, o svoris – 77 tonas. Šis pėsčiųjų viadukas pasižymi ypatinga konstrukcija. Jį laiko dvi atramos, centrinėje jo dalyje nėra trečiosios atramos – tai sumažina eismo įvykių riziką. Po viaduku gali važiuoti automobiliai, kurių aukštis su kroviniu siekia 5,5 metro.

Loreta Ežerskytė
Laikraščio "Gimtoji žemė" vyr. redaktoriaus pavaduotoja
Dainiaus Vyto nuotrauka