Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto prašymu įvertino pasiūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“[...]
VLKK išvada [...]yra iš esmės neigiama tiek dėl kalbinių, tiek dėl teisinių priežasčių. [...]
Lietuvių kalboje vyrų pavardės turi visų tipų galūnes, o moterų pavardės yra išvestinės, sudarytos iš vyriškųjų ir visos – su galūne -ė. Todėl lietuviškame kultūriniame kontekste nekyla jokių abejonių dėl to, kokios lyties asmenys minimi sakinyje „Radvila kvietė Sapiegą“ ar „Razma diskutavo su Lopata“. Remiantis sintaksiniu-semantiniu kontekstu šios pavardės nėra moteriškosios giminės gramatinės reikšmės nei moteriškosios giminės gramatinės formos. Moteriškosios giminės asmenvardžiai būna išvestiniai, pvz.: iš vyr. Radvila – mot. Radvilė, Radvilienė, Radvilaitė; iš Strolia – mot. Strolė, Strolienė, Strolytė.
Kalbant apie pavardes su galūne -ė, pvz., Liobė, vyriško asmenvardžio galūnė sutampa su vedinio galūne moters asmenvardyje (visos išvestinės moteriškos formos: Liobė, Liobienė, Liobytė). Taigi Liobė yra ir vyriškosios, ir moteriškosios giminės forma, tik vyro pavardėje -ė yra neišvestinio asmenvardžio galūnė, o moters pavardėje – išvestinio asmenvardžio darybinis afiksas (darybos rezultatas – galūnės vedinys). Tokiu -ė sutapimu, matyt, norima pateisinti siūlomus kitokius sutapimus: -a, -ia (kaip projekto formuluotėje) ir galbūt dar -is, kilm. -ies, tačiau galiojančių moterų pavardžių sudarymo taisyklių atžvilgiu pasiūlymas, kuris kartu apima ir pavardes su galūne -ė, atrodo kaip iš tų taisyklių paimtas fragmentas. Kalbos požiūriu – nesistemiška, teisiniu požiūriu – netikslu, neaišku. Numatoma perspektyva pagal siūlomą įstatymo dalies nustatą – pavardžių darybos ignoravimas, šeimos narių pavardžių neskyrimas pagal lytį ir tada, kai galūnės -(i)as, -is, -ys, -(i)us.
VLKK įsitikinimu, lietuvių kalbos pavardžių savitumas, kartu ir moterų pavardžių darybos dėsningumai turėtų būti stabilizuoti ir išlaikyti. Pabrėžtina, kad pagal dabartinę sanklodą moterų pavardės yra lygiai visų vienodai su galūne -ė (be išimčių).
Pavardės formos laisvas pasirinkimas be šeiminio statuso priesagų (-ienė ar -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė) vien tik su galūne -ė VLKK nutarimu (žr. čia) yra nustatytas tam, kad iš moters pavardės, lygiai kaip iš vyro, asmens šeiminis statusas nebūtų matomas. Taip nutarimu buvo pašalintos tikros, o ne menamos diskriminacijos prielaidos. Šitas pavardžių modelis yra paremtas gyvosios kalbos (istoriniais ir tarmių) duomenimis, nepažeidžia žodžių darybos dėsningumų ir gramatinių principų.
Pasiūlyme, kaip ir projekte, suformuluotos nuostatos, VLKK nuomone, sudarytų ryškiai diskriminacines sąlygas ir šiurkščiai laužytų vardyno dėsningumus, nes vestų prie vyriškos formos pavardžių suteikimo, neatsižvelgiant į asmens lytį. Lietuvių moterų pavardžių perėmimo be jokių darybos priemonių iš vyrų pavardžių niekada nebuvo.
Taigi, projekte siūlomomis ir pasiūlyme performuluotomis teisinio reguliavimo nuostatomis būtų daromas neigiamas poveikis bendrinei lietuvių kalbai, šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui, derėjimui su lietuvių kalbos tradicija, būtų pažeidžiamas kalbinis pavardžių vientisumas.
Vis dėlto, kaip ir anksčiau, VLKK neuždaro durų diskusijoms.
Parengta pagal VLKK informaciją
Plačiau: https://www.vlkk.lt/naujienos/komisijos-posedziai/vlkk-teikia-neigiama-isvada-del-pasiulymo-del-lietuvos-respublikos-asmens-vardo-ir-pavardes-rasymo-dokumentuose-istatymo-nr-xiv-903-3-straipsnio-pakeitimo-istatymo-projekto?lang=lt-LT